Solidarietà della Lituania con la rivoluzione ungherese del 1956

🇬🇧
Glory to those who declared their solidarity – thus helping to advance Lithuanian and Hungarian independence.

The memorial plaque was unveiled in 2006 in Vilnius, on Bazilijonų Street, by Hungarian President László Sólyom and Lithuanian President Valdas Adamkus, on the 50th anniversary of the 1956 Hungarian Revolution.

It commemorates that on November 1, 1956 – All Saints’ Day – Lithuanians in Vilnius, under Soviet occupation, publicly expressed their support for the Hungarian Revolution.

Why was this important?

At that time Lithuania was still part of the Soviet Union, and any open expression of solidarity with the Hungarian uprising required life-threatening courage. The sympathy rallies, flowers, candles, and signs also expressed their own longing for freedom: standing with the Hungarians was also an act of defiance against their own oppression.

What were the consequences?

Many participants were arrested, interrogated, and intimidated by Soviet authorities. Yet this event remained one of the early symbolic moments of Lithuanian resistance, later recalled during the independence movement.

The plaque thus stands as a memory of Baltic-Hungarian solidarity: two small nations striving to remain free against an imperial power.

Comparison with today’s Hungarian attitude toward the war in Ukraine:

In 1956, Hungarians expected Europe’s solidarity – and received it, including from Lithuania.

⸻

🇫🇷
Gloire à ceux qui ont déclaré leur solidarité – contribuant ainsi à l’indépendance de la Lituanie et de la Hongrie.

La plaque commémorative a été inaugurée en 2006 à Vilnius, rue Bazilijonų, par le président hongrois László Sólyom et le président lituanien Valdas Adamkus, à l’occasion du 50e anniversaire de la Révolution hongroise de 1956.

Elle rappelle que le 1er novembre 1956, jour de la Toussaint, des Lituaniens de Vilnius, sous occupation soviétique, ont publiquement soutenu la Révolution hongroise.

Pourquoi cela était-il important ?

À cette époque, la Lituanie faisait encore partie de l’Union soviétique, et toute manifestation publique de solidarité envers les Hongrois était un acte de courage mettant la vie en danger. Les rassemblements de sympathie, les fleurs, les bougies et les pancartes exprimaient aussi leur propre désir de liberté : se tenir aux côtés des Hongrois, c’était se rebeller contre leur propre oppression.

Quelles en furent les conséquences ?

Les autorités soviétiques ont arrêté, interrogé et intimidé de nombreux participants. Pourtant, cet événement est resté l’un des premiers moments symboliques de la résistance lituanienne, rappelé plus tard pendant le mouvement pour l’indépendance.

La plaque est donc un souvenir de la solidarité balto-hongroise : deux petites nations cherchant à rester libres face à une puissance impériale.

Comparaison avec l’attitude hongroise actuelle envers la guerre en Ukraine :

En 1956, les Hongrois attendaient la solidarité de l’Europe – et ils l’ont reçue, notamment de la Lituanie.

⸻

🇱🇹
Garbė tiems, kurie pareiškė solidarumą – taip prisidėdami prie Lietuvos ir Vengrijos nepriklausomybės.

Atminimo lenta buvo atidengta 2006 m. Vilniuje, Bazilijonų gatvėje, dalyvaujant Vengrijos prezidentui László Sólyomui ir Lietuvos prezidentui Valdui Adamkui, minint 1956 m. Vengrijos revoliucijos 50-ąsias metines.

Ji primena, kad 1956 m. lapkričio 1 d., Visų šventųjų dieną, vilniečiai, būdami sovietų okupacijoje, viešai išreiškė paramą Vengrijos revoliucijai.

Kodėl tai buvo svarbu?

Tuo metu Lietuva dar buvo Sovietų Sąjungos dalis, o bet koks viešas palaikymas vengrų sukilimui reikalavo mirtino drąsos. Solidarumo mitingai, gėlės, žvakės ir užrašai taip pat išreiškė jų pačių laisvės troškimą – palaikyti vengrus reiškė maištauti prieš savo priespaudą.

Kokios buvo pasekmės?

Daugelis dalyvių buvo suimti, tardomi ir bauginami sovietų valdžios. Vis dėlto šis įvykis išliko vienu ankstyvųjų simbolinių Lietuvos pasipriešinimo momentų, vėliau prisimintu nepriklausomybės judėjimo metu.

Ši lenta – tai Baltijos ir Vengrijos solidarumo atminimas : dviejų mažų tautų, siekusių išlikti laisvoms prieš imperinę jėgą.

Palyginimas su dabartiniu Vengrijos požiūriu į karą Ukrainoje :

1956 m. vengrai tikėjosi Europos solidarumo – ir ją gavo, įskaitant iš Lietuvos.

Remove Communism